Apie Cachirulo raganas

Prieš atvažiuodamas buvau susidaręs nuomonę apie Cachirulo ir Lujos milongas, kaip apie ganėtinai uždarą, pilną konkurencijos aplinką, kurioje gyvena vadinamosios "Cachirulo raganos" (brujas). Buvo įdomu susipažinti su tomis raganomis, kas per paukščiai tokie, kas čia tokie per stebuklai. Aš neturiu kompleksų dėl savo šokimo lygio ("well above the average of Buenos Aires" - čia citata), tačiau ką žinai kaip ten bus. Apie minėtų milongų labai konkurencinę aplinką kalba net garsios milongueros, kurioms toli gražu ne visada šitos milongos yra mieliausios. Įdomu yra tai, kad paprastai yra pabrėžiamas Cachirulo būtent moterų šokėjų plėšrumas ir jų konkurencija dėl geriausių (prestižiškiausių) šokėjų vyrų, ir kurios negailestingai ignoruoja nepažįstamus ar prasčiau šokančius vyrus.

Taip, raganų čia yra. Nors nedaug tokių, kurios tikrai nusipelnytų šios abejotinos garbės. Raganiškasis elgesys, manau, atsiranda todėl, kad jos nori būti "trofėjais" tiems vyrams, kurie siekia turėti tokių "trofėjų" parsivežtų iš safario Buenos Airėse ir "pasikabinti" juos sau ant sienos (savo galvoje, kartais Facebooke), tai labai vyriška, ane? Bet daugiausiai tai mielos, paprastos moterys, įvairaus amžiaus, puikios šokėjos, visai ne raganos.

Mano pirmasis Cachirulo buvo antrają dieną man atvykus. Nuėjau į El Beso (taip vadinasi klubas, kur antradieniai vyksta Cachirulo) pusvalandį "pavėlavęs" nuo oficialios pradžios. Salėje nebuvo nė vieno žmogaus ir mes kartu su jaunu honkongiečiu praleidome prie baro dar vos ne valandą kol atsirado žmonių. Žinojau, kad dabar yra low season, bet, nors dieną prieš tai buvusiame El Maipu La National žmonių buvo pakankamai, kažkaip sunerimau. Vėliau vistik prisirinko nemažai vyrų, bet ne moterų! Kai atėjo pirmoji milonguera, net pasigirdo linksmi plojimai. Buvo išties linksma, nes pradžioje jai teko sėdėti prieš visą vyrų eilę, tai toji net susigūžė. Šiaip, pirmą milongos valandą vyrų buvo mažiausiai dvigubai daugiau nei moterų. Nu, galvoju, man galas, ką aš čia prikonkuruosiu. Bet, dideliam mano nustebimui, visai neblogai pasišokau, nors tekdavo kviesti nepažįstamas partneres ir niekas manes "nedemonstravo". Nežinau kodėl taip, bet matyt jos yra tiesiog smalsios. Žinoma, pakabėsėjinti nepažistamas moteris čia visai nėra lengva nes daugelis tiesiog nežiūri į nepažįstamus vyrus. Vistik savo patirtį įvertinau kaip visai neblogą. Deja, kažkur pusvalandį prieš vidurnaktį užėjo krizė ir pasidarė sunku ką nors išsikviesti šokti. Nesupratau kodėl (toks fenomenas, kai staiga pajunti sėdintis jau kokias 4 ar 5 tandas iš eilės kartais pasitaikydavo ir vėliau dar porą savaičių). O apie vidurnaktį dingo beveik visos moterys! Ka gi, nuėjau į netolimą Porteno y Bailarin milongą, kuri man visai nepatiko. Bet iš Cachirulo pasidariau dvi išvadas: (a) raganų nėra, yra tik moterys, kurios nežino ar aš išvis moku šokti ir (b) dabar išties yra low season ir milongos bus pustuštės.

Klydau abiem atvejais. Raganos egzistuoja, o milongos visai ne pustuštės, nors jose ir žymiai mažiau žmonių, nei turistinio sezono metu. Beje, daugiau turistų (turisčių) iš Europos pasirodė tik liepos mėn. - prancūzės, turkės, italės - bet tikrasis pikas bus dar tik rugpjūtį.

Cachirulo ir Lujos sutikau daug mielų, šiltų žmonių. Buvau ypač dėkingas toms milongueroms, kurios šoko su manimi, visai joms nepažįstamu žmogumi, pirmosiomis dienomis. Su jomis nusistovėjo ypač geri santykiai. Tačiau taip pat teko sudaryti juodą "raganų" sąrašą (metodas, pasisavintas iš vienos latvijos tangueros). Pavyzdžiui į sąrašą įtraukiau japones. Ne visas, bet tas 3 kurios, visiškai manes nepastebėdavo. Dvi labai gražios, jaunos, ilgomis kojomis ir trumpais sijonais. Jos šokdavo tik su gana siaura savo "klientūra" ir už tos "klientūros" ribų partnerių neieškodavo. Su viena iš jų vėliau šokau, pasirodo ji iš New York, atitinkamai ir šoka. Kitos neįveikiau, paprastam nevisai jaunam vaikinui iš Lietuvos tokia matyt yra per graži (ech, nebus ką pasikabint ant sienos :-) Bet tos dvi vieną dieną išnyko, taip ir nepasistengusios dingti iš mano juodojo "raganų" sąrašo. Trečioji buvo labai jauna, japoniško "anime" tipo veideliu, kuriuo be skrupulų hipnotizuodavo vietinius miloguerus. Gal net 2 savaites niekaip nepavykdavo jos iškviesti, kol galų gale ji pati parodė iniciatyvą. Pasirodo ji singapūrietė, labai miela ir muzikali, čia atvažiavo 2 metams. O susikabėsėjinti su ja visai nėra lengva todėl, kad ji trumparegė! Net dabar, kai mes esame geri pažįstami, ji ilgai linguoja galvą bandydama suprasti, ar čia ją kviečia, ar ne. Taigi, jokia ji ragana.

Pradžioje į juodąjį "raganų" sąrašą įtraukiau nemažai argentiniečių (nes jų čia daugiausia). Natūralu, kodėl jos turėtų žiūrėti į nepažįstamą vyrą, jei net nematė kaip jis šoka. Čia jau nesvabu kokioje milongoje, Cachirulo ar kitur. Tokiais atvejais reikia būti Alenu Delonu, kartais padeda kostiumas ir kaklaraištis, gal laikysena arba asmeninės ypatybės. Pvz. stebėjau nuostabų reginį, kaip jaunas 21 m. amžiaus šaunus, sakyčiau, vaikiškos išvaizdos honkongietis šokantis tango tik 4 mėn sugebėdavo išsikabėsėinti garbias milongueras. Ir apie jį dar buvo kalbama vėliau, jam išvykus. Ech tie motiniški instinktai...

Ilgainiui raganų sąraše palikau tik tas, kurios mane jau matė ne vienoje milongoje, tačiau elgiasi taip, tarytum manęs nebūtų. Galų gale po 2-3 sav. argentinietiškas sąrašas sutrumpėjo iki 3 milonguerų. Visos atrodo esančios labai kietos salono liūtės ir bendrauja bei šoka tik su tam tikrais senaisiais, "vardiniais" milonguerais arba su jaunais alenais delonais. Nors šoka mano nuomone, hmmm ... normaliai. Toliau jų nebetrukdžiau. Bet su viena vistik pašokau kažkuriuo momentu, tai pasirodė beesanti argentinietė iš Vienos (!). Ji man iškart pasakė, kad šiaip šoka su argentiniečiais ir davė suprasti, kad su turistais šoka nebent per atsitiktinumą. Čia man viskas atsistojo į savo vietas, nes Vienos tangueros yra garsios savo pasikėlimu, taip kalba net mano labai gerbiami tanguerai iš kitų Austrijos miestų. Viena šia prasme konkuruoja su pvz. Maskva, kur net gerai pažįstamam žmogui gali parodyti jo vietą, o tango bendruomenės snobiškas įvaizdis pučiasi kaip burbulas kartu su ten gyvenančių ir šokančių žmonių nuomone apie save. Tokio požiūrio, čia, Argentinoje nemėgsta. 

Buvo dar kelios labai uždaro rato argentinietės milogueros, su kuriomis vistik po kelių savaičių nusistovėjo puikūs santykiai ir jos pasirodė beesančios mieli žmonės ir net atsiprašinėjo, kad nepriimdavo kvietimo šokti, sake, turi daug draugų, kuriems turi įsipareigojimų. Tas yra labai suprantama. Beje, garsiosios milongueros visai nėra raganos, jos mielai priima kvietima, jeigu tik žino, kad tu moki šokti. Aš nekalbu apie tuos, kurie ateina poromis, tai visai kita istorija.

Kiek teko sutikti rusių, tai praktiškai visos čia gyvena jau metų metus ir net dešimtmečius. Jos visai nesielgia raganiškai, nors atėjimas "panepašokti su šampanu" vistik pasitaiko. Vietinės rusės net kažkaip stresuoja prieš važiuodamos pvz į Maskvą ir prisiklausiusios apie tenykštę "raganišką" tango aplinką, nes nėra ten šokusios (beje, įdomu, kad net čia Buenos Airėse išmokusios šokti rusės šoka kažkaip "rusiškai", nežinau kas čia per reiškinys).

Taigi, Chachirulo raganos daugiausiai yra užsienietės ir tos negausios argentinietės, kurios čia atvyksta pasėdėti pirmoje eilėje su šampanu ir "panepašokti" su turistais tokiu būdu kažkaip pakeldamos savo įvaizdį kažkieno akyse. Tokių nedaug. Bent jau šiuo metu. Visai gali būti, kad "aukšto", turistinio sezono metu šis efektas labai sustiprėja ir atmosfera labiau įkaista. Nors šiaip šokti su bet kuo čia yra blogas tonas, čia moterys labai renkasi partnerius ir žino ko nori. O raganiškumas matyt atsiranda, kai perlenkiama su tuo arba kai norai labai jau siauri.

Vistik įėjimo slenkstis čia yra aukštas ir vienu mostu jo įveikti nepavyks, tiek Cachirulo, tiek Lujos milongose, tiek ir daugelyje kitų milongų. O šiose dviejose milongose, ypač Cachirulo, išties jaučiama gana rimta konkurencinė įtampa, bet ji nėra snobiška, pasikėlusi. Tiesiog reikia laiko, kartais nemažai, kad žmonės su tavimi susipažintų ir kad tu su jais apsiprastum. Kaip ir kiekvienoje bendruomenėje.