Buenos Aires epizodai (1)

Ilgesnį laiką būnant naujoje vietoje, kaip kad aš čia Buenos Airėse, visa nauja patirtis susideda iš įvairių epizodų, nesusijusių tarpusavyje fragmentų, kuriuos papasakoti nuosekliai yra sunku. Štai keletas iš jų.

Taksi

image

 

Taksi Buenos Airėse yra ypatingi. Šalia metro (subtė), autobusų (collectivo) ir traukinių (tren) taksi yra viena iš pagrindinių transporto priemonių šiame daugiamilijoniniame mieste, kuriame, beje puikiai matosi, kad transporto infrastruktūra netenkina gigantiško miesto poreikių. Bet taksi čia yra labai gerai funkcionuojanti transporto priemonė. Gatvėse jų zuja daugybė bet kuriuo paros metu.

 Man vis dar daro įspūdį, kai pakelus ranką rodos žengus tik vieną žingsnį iš namų į gatvę ir žiūrėk, jau koks nors taksi mirksi šviesomis, taip rodydamas, kad stoja pasiimti keleivio. Tiesa, per piko valandas laisvo taksi gali išvis nerasti. Laisvi taksi ant priekinio lango turi neoninį tablo "LIBRE" ("laisvas"), kuri matomas iš tolo ir kuris užsidega ir užgęsta atitinkamai su įjungiamu-išjungiamu skaitliuku. Įlipimas: apie 10 pesų (~3 Lt) Ilipęs sakai adresą arba gatvių sankryžą kur nori nuvykti. Visi taksistai visada įjungia skaitliuką ir atsiskaito peso tikslumu, labai sažiningai. Žodžiu, visiška priešingybė Vilniaus oro uosto taksistams. Kartais taksistai linkę pasikalbėti, kai kurie iš jų klausosi tango savo mašinoje, nusimano apie tango arba bet jau jiems rūpi tango. Pažįstu milonguerų taksistų. Būna komiškų situacijų.

Štai vienas pokalbis taksi. Įlipu ir sakau "Humberto primo y Entre Rios por favor". O, sako, tai matyt į milongą važiuoji tango šokti (ten kaip tik vyksta Obelisco Tango milongos). Sakau, taip. Tada labai susidomėjo, išsiklausinėjo iš kur esąs, ar daug yra tango Europoje, ar dažnai vyksta milongos Vilniuje. Sako, žinai, aš planuoju išmokti gerai šokti tango ir po to važiuosiu į Europą mokyti šokti tango, mat reikia užsidirbti pinigų. Man prikandus liežuvį ir patylėjus, vėl klausia, o kiek reikia laiko norint gerai išmokti šokti tango? Na, sakau, vyrui viena-porą metelių teks padirbėti kol galėsi daugmaž laisviau jaustis. Tai labai nuliūdo. Papasakojau šitą istoriją Rubenui, abu juokėmės.

 Kitą kartą skubėjau į laivą, plaukianti į Urugvajų. Nusprendžiau važiuoti taksi, nes labai lijo. Taigi, susistabdžiau vieną ir pasakiau adresą. Jis pavežė mane 30 metrų, sustojo ir pasakė, kad neveš, nes jis čia naujokas ir nežino kur ta Antarktida Argentina aveniu. Išlipau ir per 30 sek. sustabdžiau kitą taksi. Tai tas kitas nuvežė vieną bloką (~130 metrų) ir jam staiga užsidegė lempelė, sakanti kad baigiasi degalai! Teko ir iš šito lipti... Trečiasis vistik nuvežė mane iki uosto, vos spėjau, kadangi, pasirodo, Rivadavia gatvė buvo uždarytą dėl kažkokio prezidentės Kristinos politinio renginio, teko apvažinėti aplink. Tadien su taksi man LABAI nesisekė, nes vėliau naktį važiuojant iš vienos milongos į kitą, taksistas nuvežė vos ne į kita Buenos Airės galą, teko grįžt, nors pats pripažino savo kaltę, bet į Club Gricel nuvykau gerokai po vidurnakčio.

Milonguera

Čia milongose tarp šokių partneriai paprastai kalbasi, dažniausiai apie 30 sek. Tai yra vos ne vienintelė galimybės pasisocializuoti (charlar - paplepėti) su moterimis milongos metu, nes daugelyje milongų vyrai ir moterys sėdi atskirai. Vieno tokio trumpo pokalbio metu mano gera pažįstama, labai aktyvi Cachirulo milongos lankytoja jau kelioliką metų, pasiskundė, kad tąnakt miegojo vos tris valandas, nes po vakarykštės milongos anksti ryte turėjo kažką sutikti oro uoste. Tai, sakau, toks tas milonguerų gyvenimas... Ji sureagavo labai karštai, sako, aš nesu milonguera! Be tango aš turiu gyvenime daug kitų svarbiu dalykų, tokių kaip šeima, kelionės ir net kažkodėl paminėjo grybavimą kažkur šaltesniuose kraštuose Argentinoje. Sako, milongueros yra tos, kurios nieko kito nežino be tango, kalbasi vien tik apie tango, naktimis šoka, dienomis miega. Kaip supratau, būti laikoma milonguera nėrą gerai! Iš šio epizodo (o taip pat buvo ir kitų), susidarė įspūdis, kad žodis "milonguero" vietiniame Buenos Aires kontekste nėra gera žmogaus charakteristika. Žodžio prasmė matyt tik pastaruoju metu pasikeitė, tapo suromantinta, sureikšminta, ypač už Buenos Aires ribų, dėl tango renesanso visame pasaulyje. Čia iš arti, Buenos Airėse, viskas atrodo kitaip. 

Daugiau tango, nei milongoje

image

 

Turėjau garbės kartą valgyti asado su keliais senaisiais milonguerais, tais kurie tango pradėjo šokti dar 50-aisiais (seniau šokusių jau nebelabai yra). Tai legendinės asmenybės, kaip aš sakau, "vardinės", kadangi kiekvienas iš jų turi kitą, milonginį vardą, pravardę, kuriuo ir yra vadinamas savo draugų tarpe. Tai ypatingi žmonės, žmonės iš praeities, iš 50-ųjų, mano tėvų karta, kuomet elegancija dar buvo vertybė, o tango pasaulis buvo pilnas jos. Nesvarbu, ar jie gyvena iš vairavimo taksi, ar dirba mėsinėje, tie žmonės išsiskiria iš kitų elgesiu, laikysena, apranga. Kaip dabar suprantu, tas tikrasis milonguerų tango pasaulis, mums jau nežinomas ir niekada nebegrįšiantis, yra keistas derinys aukšto ir žemo, gyvenimo būdas, naktinė bohema, elegantiška laikysena ir prašmatnūs klubai, moterys, šampanas ir daugiau, kuriame yra daug pasitempusių vyrų, ypatingų elegantiškų ir aukštos savivertės moterų, bet ir ne vien tik garbingų asmenybių, ir  įvairaus plauko moterų kabintojų ir atorrantes. Jis pilnas aistros ir negailestingo abejingumo, trumpalaikės meilės ir pagarbos moteriai, pokalbių ir apkalbų, dramų ir net tragedijų. Tai žymiai arčiau prie nuvalkiotų tango stereotipų, nei galėtų pasirodyti. Dabar to beveik nebėra. Dabar beliko šokis ir apsikabinimas, nuostabi tango muzika, įvairūs buvusios Aukso amžiaus kultūros fragmentai.

Tą vakarą valgiau kepsnį ir gėriau šampaną su senaisiais milonguerais, klausiausi pokalbio ir bandžiau suprasti bent dalį porteño ispanų kalbos. Į milonga, žinoma, nenuėjau. Vakaro šeimininkas tada pasakė man: "Čia, prie šio stalo, tango yra daugiau nei bet kurioje milongoje".