Žaidžiame DJus

Mane visada domino "tango antropologija": šokėjų elgesys, motyvai, kaip pasirenkami šokio partneriai, kaip formuojasi tango bendruomenės, kaip atsiranda tango stiliai, skoniai, tendencijos. Tango DJai ir juos samdantys renginių organizatoriai, jų motyvai, pasirinkimai, elgesys yra tos "tango antropologijos" arba "tango rinkos" dalis. Apsilankęs Buenos Airėse supratau, kad ten požiūris į DJus, visa DJų "rinkos" sistema susiklostė visiškai skirtingai nei Europoje. O tas kontrastas sukelia naujų minčių. Čia jas bandysiu išdėstyti, kartu su apibendrinimais.

Buenos Aires

Visų pirma - motyvacija: kodėl žmonės užsiima tango DJavimu Buenos Airėse?
Tango DJavimas Buenos Airėse yra profesionalus, žmonės gauna pajamas iš to, kad atlieka savo mėgiamą darbą. Milongos turi savo pastovius DJus daug metų. DJus Buenos Airėse yra neatsiejama milongos dalis. Jei milonga nustoja egzistuoti, galbūt dėl konkurencijos ar nepalankių ekonominių sąlygų, tai DJus praranda savo darbo vietą. Todėl DJus - milongos komandos dalis, dirbantis tarytum pagal ilgalaikį kontraktą. Kaip ir visur kitur, DJus yra labai svarbus žmogus milongoje, nuo jo didele dalimi priklauso milongos sėkmė. Tačiau Buenos Aires milongoje DJus vistik nėra labai pastebimas asmuo, jis dažniausiai tūno savo kampe su aparatūra ir stebi salę, į jį, atrodytų, nelabai kas kreipia dėmesio, jam niekas neploja pabaigoje ir pan. DJus Buenos Airėse nėra milongos celebrity, kaip kai kurie mokytojai ar žvaigždės. Tačiau milongos DJų puikiai žino! Kaip ir pačią milongą. Žmonės į konkrečią milongą ateina gerai žinodami ko laukti, o DJus ir muzika tiesiog yra neatsiejama viso lūkesčio dalis.

Todėl DJai Buenos Airėse orientuojasi į ilgalaikį santykį su konkrečių milongų klientūra, kas iš tiesų yra tam tikra apie tą milongą susibūrusi bendruomenė. Jie prisitaiko prie tos bendruomenės (milongos) skonių, bet ir pripratina žmones prie savo muzikos ir įtakoja tendencijas. DJai parenka muziką priklausomai nuo konkrečios milongos, jos lankytojų skonio bei organizatoriaus pageidavimų. Pvz. Mario Orlando "La Marshal" milongoje groja visai kitokią muziką nei sakykime Sunderland klube, o Carlos Rey milongos organizatoriaus pageidavimu Obelisco "Milongueando en el 40s" milongos nebaigia įprastine "La Cumparsita", o kitaip (žr. ankstesnį postą). DJai čia yra tam tikri "šokių salės antropologai", šokėjų ekspertai, nors patys dažnai net nemoka šokti! DJų rinką Buenos Airėse pavadinčiau profesionalia, ne mėgėjiška, ne hobi. DJų Buenos Airės yra palyginus nedaug, atsitiktiniai mėgėjai ten nepapuola. Labai daug Europos tango DJų norėtų pasidaryti sau reklamą padidžėjaudami kokiame nors Cachirulo, bet tas pasitaiko labai retai. Tokio dalyko, kaip "gauti pa-DJauti" kokioj nors Buenos Aires milongoj pas savo draugą organizatorių čia išvis nėra (tiesa sakant, žinau išimčių, bet tai išties išimtys taikomos tikrai labai pripažintiems profesionalams). Įsivaizduoju, jeigu koks DJus iš Europos ateitų pas Hectorą į Cachirulo, sakytų, žiūrėk, aš koks kietas, moku groti gerą muziką, gal pagročiau vietoj Carlos Rey, dėl įvairumo, o tu dar ir sutaupytum, nes aš pagrosiu vien tik dėl referenso (CV) ir pinigų neimsiu. Be to ir su Carlosu galėsi pasiderėti geriau ... Hmmm...

Įsisprausti tarp Buenos Aires DJų reiškia įveikti didelį barjerą. Susidaro įspūdis, kad ten DJauti niekas ir nesiveržia, nes neaišku kam to mano DJavimo reikia, juk ne milongai gi, ji jau turi DJų, tai kam tada, matyt tik man vienam? Domėjimas tango muzika, turėjimas daug mp3 failų kompiuteryje, geras šokimas, buvimas mokytoju, išvaizda, turėjimas ryšių bendruomenėje ir pan. nėra rimtas argumentas pretenduoti į DJaus pultą Buenos Airėse. Niekam nekyla ir mintis apie tai, nors Buenos Airėse išties labai daug žmonių domisi ir nusimano apie tango muziką. DJavimas milongoje yra visai kitas dalykas nei buvimas šokėju, muzikos žinovu ar muzikos kolekcininku. Man atrodo tas barjeras yra gerai: tokiu būdu tradiciją kuria ir ją palaiko palyginus nedidelis profesionalų ratas, be to yra orientuojamasi į ilgalaikę muzikos kokybę. O toji tradicija vystosi nuosekliai ir nepaskęsta įvairiose "inovacijose", kurių griebiasi DJai ir organizatoriai Europoje, siekdami išsiskirti ir būti pastebėti.

Tango DJaus svarbumas

Čia nukrypsiu į lankas ir aptarsiu bendrus tango DJingo klausimus.
Dažnokai norima isivaizduoti tango DJavima kaip aukštąjį meną, vos ne tolygų muzikanto menui ir reikalaujantį ypatingo talento, išskirtinumo, įkvėpimo ir t.t. Bet nusileiskime ant žemės: Di Sarlis yra Di Sarlis, tiksliai tas pats įrašas, nesvarbu kas jį groja iš kompiuterio. Tai, kad muzika yra nuostabi, yra maestro Carlos Di Sarli ir jo muzikantų nuopelnas, ne kieno nors kito. Ne DJus atlieka muziką, bet Di Sarlis! DJ is just a messenger (kai Jėzus jojo į Jeruzalę ant asilo ir žmonės metė gėles jam po kojomis, asilas galvojo, kad gėlės skirtos jam :-) DJus yra somelje, tačiau jis negamina vyno! Geros muzikos nesugadinsi ir nebepakeisi, ji yra amžiams "užšaldyta" skaitmeniniame pavidale. O kiekvieną kartą klausantis keičiasi tik klausytojai ir kontekstas. Kontekstas, žinoma, priklauso nuo DJaus ir jo individualumo, tačiau tik iš dalies. Tango muzikos parinkimas milongose 80% apsiriboja tais ~600 populiariausių tango gabalų, kurių pavadinimus galima rasti pasiklausus kitų DJų ar viešuose šaltiniuose, todėl 80% ("normalių" - žr. žemiau) tango DJų groja 80% tos pačios muzikos. Muzikos kolekcijos šiais laikais, kai 1TB atminties tekainuoja šimtą-kitą litų, dažnai eina per rankas visai nemokamai, rinktinės, labai kokybiškos tandos yra taip pat lengvai prieinamos internete ir net parduodamos CD pavidalu. Žinoma, reikia turėti priimtinos kokybės pačius muzikos įrašus, kas ne visada paprasta ir dažnai kainuoja pinigus. Tačiau tingintieji jų pasiieškoti internete, juolab susikomponuoti jas patys, bet norintys užsisegti DJaus antpečius, gali pasakyti, kad "groja muziką pagal kurią pats/pati šoka", kas iš tiesų reiškia, kad jo grojamos tandos yra suneštos gerų ir naivių draugų DJų, kurie negali pasakyti "ne" nes vistiek juk patys gavo nemokamai, tai kodėl gi nepabūti geru ir draugišku :) Ir kuo gi tos "gautos" tandos skiriasi nuo sukurtų savo rankomis? Gal įdėta meile, energija ar kažkokia kita slapta mistine verte? Ogi niekuo.

Žinoma, yra labai svarbu, kaip tango išdėstomos tandoje, tandos milongoje, kaip reguliuojama "energija": visa tai yra tango DJaus elementorius, kurį, deja, gerokai užtrunka įvaldyti. Tačiau manyti, kad kažkoks ypatingai neeilinis muzikos parinkimas, dainų tandoje ar tandų milongoje išdėstymas sukels daugybinius orgazmus šokėjams, yra fantasy žanras ir autohipnozė, kuria save dažnai hipnotizuoja ir DJai, ir publika.

Bet blogas muzikos parinkimas ir išdėstymas, žinoma, gali viską sugadinti.
Noriu pasakyti, kad DJus yra labai svarbus asmuo milongoje, tačiau sureikšminant jį, nereikia persistengti. Šiais laikais pagroti padorią muziką milongoje nėra joks stebuklas net naujokui, reikia tik sąžiningai pasinaudoti gausybe puikių pavydžių aplinkui, prieinamų informacijos šaltinių ir pasiklausti patyrusių DJų, kurie, kaip taisyklė, padeda ir mielai konsultuoja naujokus. Ir perdaug neišsišokti su nepatikrintais eksperimentais. Kita vertus, net esant tokiam informacijos prieinamumui, vistiek pasitaiko liapsusų nei į tvorą nei į mietą, kas yra keista.

"Naujokai" - "patyrę"

Visi pradeda DJaus veiklą būdami naujokais. Patyrusiais tampama ne po vienos-kitos milongos ir net ne po vienerių metų. Naujokus dažniausiai galima atskirti pagal jų grojamą muziką. Tačiau niekas nesako, kad "naujokai" yra "blogi" ar "geri" DJai. Tiesiog naujokai ir tiek. Be to čia yra (šokėjų) skonio ir išsilavinimo reikalas, todėl ne visada tai svarbu. Naujokai DJai paprastai yra visai priimtini naujokams šokėjams, o naujokų DJų banga paprastai ateina kartu su naujokų šokėjų banga.
Galima rasti įdomių analogijų tarp naujokų DJų ir naujokų šokėjų "stilių". Pvz. visi (ar beveik visi) šokėjai pirmuosius metus mėgaujasi žingsneliais, judesiais, atrodymu, boleo, gančo, volcadomis ir pan. nes pradžioje šokyje be imantrybių yra juntamas tam tikras vienodumas ir nuobodumas. Patirtis ir gilesnis muzikalumas ateina žymiai vėliau.
Pradedantieji tango DJai irgi panašiai, nuoširdžiai stengiasi pradžiuginti šokėjus nestandartiniais, egzotiškais sprendimais. Retai grojamų ir todėl mažai žinomų orkestrų tandas, senosios tango muzikos raritetus, vėlyvus koncertinius tango ir už širdies griebiančiusus romantiškus valsus iš 50 ar 60-ųjų, fokstrotus ar kandombes vietoj milongų, keistų kombinacijų tandoje (pvz. Di Sarli su Pugliese), tango ne ispaniškai (pvz. Rafael Canaro, Juan Llosas ar Piotr Leščenko), daugiausiai išgirsi būtent pas naujokus. O kur dar visokie elektrotango, Otros Aires, tandos sudarytos iš to paties tango skirtingų atlikimų ar Gardelio tango canciones grojamos milongoje "iš įdomumo". Patyrę ("normalūs" - žr. žemiau) DJai gerai žino elementariąsias taisykles, o nukrypimą nuo jų laiko rizika, todėl tai daro nepalyginamai rečiau.

Bendrai naujokai yra linkę į raritetus, ypatingumus, jie dar neatskiria kolekcionavimo ir "naujų atradimų" aistros nuo DJavimo. Suvokimas, kad tai yra du labai skirtingi dalykai, yra brandos požymis. O tie reti tango muzikos žinovai, kurie nusimano apie muziką labiau nei daugelis mūsų ir turi jos daug, tačiau aiškiai supranta, kad jie nėra DJai, kelia pagarbą. DJavimas yra visai kita veikla.

Pirmą kartą grojantiems DJams paprastai yra rodomas atlaidumas ir yra demonstruojamas positive and cheerful attitude, kadangi "objektyvios" (atseit) nuomonės ir juolab tiesioginė kritika kelia stresą naujokui, kurio paprastai niekas nenori liūdinti. Bet visi supranta, kad jeigu naujokas groja gerą (t.y. normalią) muziką, tikrai yra naivu manyti, kad tai naujas vunderkindas, "DJavimo Mocartas", grojantis normalų playlistą vien dėl neeilinio dievų duoto talento ar didelių pastangų studijuojant neliestus tango muzikos klodus. Jeigu muzika yra priimtina (= normali), naujasis DJus greičiausiai nesenai gavo iš draugų daug tango muzikos failų, jis parinko girdėtą kitose milongose ir jam patikusią muziką, t.y. pasinaudojo gerais kitų DJų pavyzdžiais, interneto šaltiniais ir muzikine medžiaga. Tai yra normalu ir skatintina, kai naujokas DJus pasiruošia, pasiklausia patyrusių DJų patarimų, pasimoko iš jų ir t.t. Tango DJai paprastai yra atviri ir mielai dalinasi savo patirtimi.

Kas yra neskatintina, tai naujokams ateiti prie DJaus pulto "iš gryno įkvėpimo", tikintis savo "nesterotipiniu" (=nesusiformavusiu) skoniu padaryti revoliuciją tango DJinge ir nustebinti "nauju" požiūriu. Tango nėra šiaip menas, tango yra šimtametė tradicija, kuri vystosi lėtai ir todėl yra tokia gyvybinga.

Dar egzistuoja "amžinųjų naujokų" kategorija, t.y. tokių, kurie padidžėjauja milongoje kartais, gal kokį kartą į metus, po to vėl po metų ir t.t. Ne visai suprantama, kodėl paklausa tokiems "DJams" išvis egzistuoja, t.y. kodėl organizatoriai juos kviečia. Negaliu kitaip paaiškinti, kaip tik pasirinkimu, kai nėra tiek svarbu ką groja, kaip tai, kas groja. Tai dar labiau sumenkina DJaus, kaip muzikos ir šokėjų žinovo reikšmę. Tokio požiūrio kilmė yra kažkiek suprantama bendruomeniniame-socialiniame kontekste, tačiau galų gale juk organizatoriai turi aptarnauti savo klientus - šokėjus, o ne kokius nors draugus ar "VIPus". O DJus tėra dalis aptarnaujančio personalo.

Atmetus "naujokus", tango DJai gali būti "blogi" ir "normalūs"

DJaus darbas privalo būti atliktas gerai, o atliekamas blogai jis viską gali sugadinti. Kita vertus įtikti visiems visada yra neįmanoma, be to milongos atmosfera ir sėkmė priklauso toli gražu ne vien tik nuo muzikos. Labiausiai priklauso nuo dalyvių ir jų nuotaikos, bet taip pat ir nuo salės, organizatorių, akustikos, aparatūros, oro, vėdinimo, mėnulio fazės, paros laiko ir t.t. DJus daro savo darbą ir meldžiasi, kad neįtiktų kuo mažiau žmonių. Pavyzdžiui nesena mano patirtis iš vieno aukštos kokybės renginio: galvojau, kodėl vieno DJaus muzika man patiko labiau nei kito, juk muzikos parinkimas buvo labai jau panašus (tokiais atvejais dažnai taikoma mistinė "energijos" sąvoka, sakoma "buvo gera energija" arba atvirkščiai). Tuomet priėjau išvados, kad pagrindinis faktorius buvo milongos laikas: "gerasis" grojo dieninėje milongoje, o "prastasis" - vakarinėje. Mano patirtis sako, kad encuentruose dieninėje milongoje publika (nuotaika, energija) būna geresnė, nes dieną ji mažiau pavargusi nuo maratoninimosi, todėl geriau nusiteikusi ir labiau atsipalaidavusi. O daug moterų patvirtins, kad milongoje kurioje daug šokdina, muzika yra visada gera, o milongoje kurioje nesiseka (sakykime nėra gender balanso), muzika yra, hmmm ... šiaip sau, nu nieko ir pan...

Blogai atliktas darbas (pvz elementarių taisyklių nesilaikymas, netinkama/nešokama muzika, prastos kokybės skaitmeninė audio medžiaga, įvairūs nevykę vėlyvo/ankstyvo tango kratiniai, nepavykę eksperimentai išlipant iš tų 600 sąrašo) yra akivaizdus ir gali labai nuvilti, ypač tuos, kurie apie tai kažką supranta. Tango DJavimas reikalauja gero gaudymosi muzikoje, įgūdžių, patirties: visa tai ateina su laiku tiems, kurie to nori ir sugeba. Šalia akivaizdaus skirstymo į "naujokus" ir "patyrusius", aš asmeniškai pripažįstu tik dvi tango DJ-ų "gerumo" kategorijas: "blogi" DJai ir "normalūs" DJai. Ir prieštarauju prieš "genialių" arba "žvaigždžių" DJų kategoriją. Tą sugalvojau kažkada prieš kelis metus, kai vieni organizatoriai įrašė mane į renginio skelbimą kaip "geriausią (!!!) tango DJų Baltijos šalyse" (dabar jie manęs išvis nekviečia, matyt tapau "blogiausiu" :-) Tada pareikalavau išimti tokį užrašą, nes nenoriu būti lyginamas su kitais "normaliais" pagal "gerumą", net ir jei mano naudai. Netikiu tuo. Nepašvęstiesiems neturi būti jokių gerumo-blogumo gradacijų tarp "normalių" DJų. Tėra skonio klausimai, aplinkybės, publikos ir organizatorių nusiteikimas. Ir, žinoma, PRas...

"Blogieji" gali būti tie, kurie taip ir neišlipa iš "naujokiškos ekstravagancijos" fazės. "Bloguosius" DJus lengva atpažinti, jeigu jie stabiliai groja muziką, kurią galima laikyti "nekokybiška". Iš vieno karto gali būti sunku nustatyti "gerumą", nes pvz. tai gali būti "normalus" DJus, kuris tąkart tiesiog nepataikė į kontekstą, eksperimentavo arba jam tiesiog pasitaikė nesėkminga diena (taip būna visiems be išimčių, patyrę DJai tai dažnai mini). Be to, reikia įvertinti tą faktą, kad vienas dalykas yra trumpa 3 val milonga ir visai kitas dalykas, ilga, 6-7 val trukmės milonga, kurios metu šokėjai natūraliai pavargsta ir kurios galbūt didelę laiko dalį užima šou ir kalbos (pastaruoju atveju kartais neaišku, kiek tas DJus yra svarbus iš viso).

"Normalūs" DJai iš tiesų yra stabiliai priimtini (= geri). Ir netikėkite vadinamasiais "ekspertais", kurie iš aukštų "žinovo" pozicijų jums paaiškins koks tas DJus yra blogas arba koks kitas yra geras. Dažnai tokiais vertintojais būna organizatoriai, kurie turi savo tikslų vienus pažeminti, kitus išaukštinti ar daryti "žvaigždėmis". Beje, pastebėjau, renginių, ypač smulkesnių, organizatoriai dažnokai nelabai nusimano apie muzikos kokybės klausimus, jie tiesiog "klausosi masių balso" ir daro (žaidžia) "tango politiką" kviesdami/nekviesdami DJus. (šia prasme Buenos Airėse yra visai kitaip: muzikos klausimą milongų organizatoriai pilnai deleguoja DJui, jis juk yra milongos dalis).

O visa kita "normalių" DJų klasifikacija pagal "gerumą", dažniausiai tėra subjektyvios nuomonės pagal jų PRinius pasiekimus ir žinomumą, t.y. viešoje erdvėje prieinamos informacijos apie jį. O PRiniai pasiekimai gali priklausyti nuo: charizmatiškumo, socialumo, komunikabilumo, įžūlumo, aktyvumo feisbuke ir internete, lyties, patrauklumo, plaukų spalvos, atsitiktinumo, draugų-priešų balanso ir t.t., t.y. nuo dalykų, nesusijusių su jo grojama muzika ir patirtimi.

Europa

Grįžkime prie Buenos Aires ir Europos. Pabuvus Buenos Airėse, pasidariau išvadą, kad tenykštėje DJų rinkoje PRinis, populistinis elementas nėra tiek dominuojantis, kiek Europoje (nors, žinoma, egzistuoja). Čia dirba profesionalai, kurie orientuojasi į ilgalaikį santykį su milonga ir jos klientūra, jie yra tampriai susiję su tango tradicija ir auga kartu su ja. Aš visus juos priskirčiau "normalių" kategorijai, nes "blogi" tiesiog neišgyveno iki dabar.

Europoje yra visai kitas vaizdelis nei Buenos Airėse. Tai suprantama, nes ir visa tango aplinka (rinka) Europoje yra visai kitokia: daugybė smulkių bendruomenių, kurių kiekviena turi daug milongų ir todėl gerų šokėjų koncentracija yra maža. Pastarieji yra priversti periodiškai bet gana retai važinėti į festivalius/maratonus/encuentrus, kurie savo ruožtu samdo DJus, dažniausiai net nelabai pažinodami savo šokėjų klientūrą.

DJavimo motyvacija (t.y. kodėl DJaujama) Europoje yra išties įdomus dalykas. Kažkada buvo madingas toks paaiškinimas: "aš pradėjau DJauti todėl, kad man nepatinka tai, ką paprastai girdžiu milongose". Jeigu prieš 5 metus toks paaiškinimas skambėjo labai įtikinamai (tokia pvz. buvo mano motyvacija kai užsiėmiau tango muzika), tai šiais laikais tai visiškai nebegalioja. Per pastaruosius metus aplinka milongose labai pasikeitė ir padori tango muzika yra grojama dažnai.

Tai kokia ta motyvacija pradėti DJauti čia pas mus? Prieš kokius 3 metus buvau viename seminare apie tango DJavimą ir ten man atvėrė akis, kai įtikinamai paaiškino: pagrindinis motyvas pradėti DJauti yra siekiant gauti dėmesio ir kovojant dėl savo vietos tango bendruomenių socialinėje hierachijoje!
Skamba gana ciniškai, bet kai pagalvoji, makes sense! Akivaizdu, kad Europoje DJaujama ne dėl pragyvenimo, na kokie čia dar pinigai, jie juk dažnai net nepadengia dalyvavimo renginyje kaštų. Žinoma, yra žmonių, kurie gyvena iš tango, tuomet DJavimas būna dalis visos veiklos. Tačiau tokių žmonių nėra daug, apie juos visai kita šneka.

Aš vistik nesu toks cinikas ir manau, kad egzistuoja dar vienas motyvas: "naivusis meninis". T.y. noras tuo grožiu pasidalinti su kitais, pateikti savo draugams "negirdėtą" orkestrą, tanda ar tango. Motyvas naivus, nes labai primena siekį Buenos Airėse aplankyti milongą kurioje "nežengė tango turisto koja" arba Afrikoje susitikti su civilizacijos nepažįstančia gentimi.
Tai gražus motyvas, bet jei pasižiūrėsime giliau, meninis įkvėpimas, ypač scenoje, visada yra labai artimai susijęs su dėmesio, šlovės t.y. socialinio pripažinimo siekiu (bent man taip atrodo).

Mažose Europos tango bendruomenėse prakutęs ir ambicingas tango šokėjas susivokia tango muzikoje, o tada ir mintis pa-DJauti tampa visai natūrali, tarytum aukštesnė vystymosi pakopa, sekantis žingsnis. Visi mes (ir aš taip pat) esame pradėję kažkaip panašiai. Todėl naujų DJų pasiūla visada yra didelė (juk nėra barjerų, tokių kaip BsAs). Pas mus milongų organizatoriai nori būti maloningi kiekvienam perspektyviam negausios bendruomenės nariui ir todėl mielai užleis pultą naujokui arba net patys pasiūlys "išsibandyti" jo milongoje. Tada nuskambės visuotiniai plojimai ir štai "siauras" DJų ratas pasipildė nauju nariu! Organizatorius turi dar ir kitą naudą iš DJų gausumo: kiti DJai negaus progos susireikšminti, visada jaus konkurencinį spaudimą ir kels mažiau sąlygų. (verslo strategai pasakytų, kad toks "dilerių" ir "gamintojų" elgesys yra tipiškas rinkos segmentams su žemu įėjimo barjeru). Čia jokio sarkazmo: taip yra iš tikrųjų! Šiais laikais pradėti DJauti palyginus nesunku, panašiai kaip tapti fotografu (juo dabar tampa visi, įsigiję smartfoną, "muilinę", Nikon, Canon arba Instagram accountą). Nors išsilaikyti ilgesniame periode vistiek yra nelengva, nes čia atsisuka kitas tos lengvo tapimo DJumi "lazdos" galas: konkurencija. Vieną gražią dieną galima aptikti, kad visi tavo tango draugai yra vienokie ar kitokie DJai - konkurentai! Vieta po saule yra ribota. Anksčiau buvę pripažinti DJai dabar gali būti lengvai išstumti į specifines nišas arba visai, o jų vietą užima "naujokai" arba net "amžini naujokai". Nes kam gi pirkti meninę Eifelio bokšto nuotrauką, jei su iPhone gali pasidaryti šimtą labai panašių? (čia šaržuoju, žinoma)

Yra kaip yra, bet problema su tokia rinkos sistema yra tai, kad vietoj to, kad orientuotis į ilgalaikį santykį su šokėjais, pažįstančiais ir vertinančiais jo stiliaus muziką, DJams tenka didelę energijos dalį nukreipti į tai, kaip čia labiau įtikti (įsiteikti, kristi į akį ir pan.) vienkartinių renginių, tokių kaip maratonai, arba milongų be daugmaž pastovaus DJaus organizatoriams. Ir investuoti daug į viešuosius ryšius (PRą) ir viešą savireklamą pvz FB. Pastovios šokėjų klientūros, kaip kokioje BA milongoje, nelabai ir galima turėti, arba ji labai jau negausi.
Organizatoriai DJų atžvilgiu yra stipresnėje pozicijoje ir jie tuo naudojasi savo tikslams ir interesams. Jeigu DJus kažkaip neįtiks organizatoriui - dažnai net ne dėl muzikos, yra tūkstančiai asmeninių ir "politinių" priežasčių - jis nebus pakviestas kitą kartą į festivalį/maratoną/milongą, vietoj jo bus pakviestas bet kas kitas iš daugybės kitų (kokybės klausimas tokioje situacijoje tampa antraeiliu). Moralinis klausimas irgi nekeliamas, jokios skriaudos čia juk nėra: DJaus motyvas yra socialinis prestižas, ne pinigai ir ne galimybė išgyventi ir išlaikyti šeimą. Tokiomis sąlygomis DJai tampa commodity, jų atsiranda vis daugiau, jie vis labiau konkuruoja tarpusavyje ir vis rečiau groja muziką. O nepriėmusieji tokio žaidimo taisyklių galima lengvai tą konkurencinę kovą pralošti. Ir tas žaidimas su DJais tėra tik dalis viso organizatorių žaidimo rinkoje, dažniausiai žaidžiamo pagal principą "против кого дружим?". 

Tuo europinė DJų "rinka" iš esmės skiriasi nuo Buenos Aires. Užtai Europoje DJavimas yra žymiai margesnis, šokėjų skoniai yra irgi margi. Tik tas margumas nevisada prideda papildomos kokybės. Pavyzdys galetų būti populiarus Tango Remolino festivalis, kuris save taip ir pozicionuoja, kaip "DJų festivalis, ne maratonas" (nors mano požiūriu tai maratono ar encuentro atmaina). Tai toks DJų show room. Bet nepasakyčiau, kad muzikos kokybė šokėjams ten šokėjams sukuria kažkuo geresnes galimybes pasišokti ar kažkokia nauja kokybę nei daugybėje europinių encuentrų, juolab Buenos Airėse.

Supratus priežastis, Europoje susiklosčiusi sistema atrodo natūrali. Tik tas konkurencinis organizatorių žaidimas rinkoje, su DJais ir tarpusavyje, tos draugystės/nedraugystės vis labiau tolsta nuo tango kokį jį norisi matyti ir vis labiau artėja prie iki skausmo pažįstamų verslo žaidimų prekių rinkose ar politikoje.

Toks Game of Thrones tango vandens stiklinėje... Show biznis, ko ir norėti...