Toda mi vida

Ruošdamas muziką gruodžio 18 d. Praktikai MU atrinkau kelis puikiuosius Aníbal Troilo su Francisco Fiorentino tango, irašytus 1941 m. Jie yra labai populiarūs, ypač Buenos Aires. Galima sakyti, tai yra archetipinė Buenos Aires muzika. 

Kilus įkvėpimui, išverčiau vieno iš jų žodžius. Tai tango Toda mi vida .

 

 

O štai to tango žodžiai originalo kalba ir pažodinis bei pa-eilutinis vertimas į lietuvių.

Dar sykį įsitikinau, kokie gali būti tamsūs, net suicidaliniai tango žodžiai. Idomu, kad galbūt kaip tik dėl to, paskutinių poros posmelių nedainuoja nei šiame Troilo/Fiorentino atlikime, nei to paties tango Francisco Canaro su Ernesto Fama versijoje (įrašytoje, beje, tai pačiais 1941 metais).

Bet vistiek graži ta muzika, ką besakysi :)

Toda mi vida

 

Hoy, después de tanto tiempo
de no verte, de no hablarte,
ya cansado de buscarte
siempre, siempre,
siento que me voy muriendo
por tu olvido, lentamente,
y en el frío de mi frente
tus besos no dejarás.

Sé que mucho me has querido
tanto, tanto como yo;
pero, en cambio, yo he sufrido
mucho, mucho más que vos.
No sé porque te perdí,
tampoco sé cuándo fue,
pero a tu lado dejé
toda mi vida,
y hoy que estás lejos de mí
y has conseguido olvidar,
soy un pasaje de tu vida, nada más.

¡Es tan poco lo que falta
para irme con la muerte!
Ya mis ojos no han de verte
nunca, nunca.

Y si un día, por mi culpa,
una lágrima vertiste,
porque tanto me quisiste
sé que me perdonarás.

Visas mano gyvenimas

(pažodinis vertimas)

Šiandien, praėjus tiek daug laiko,
tavęs nemačius, su tavimi nekalbėjus,
pavargau tavęs ieškoti
visą laiką, visą laiką,
jaučiu, kad mirštu
pamirštas tavęs, lėtai,
ir ant mano atšalusios kaktos
savo bučinių tu nepaliksi.

Žinau kaip labai mylėjai mane,
taip labai, kaip ir aš;
tačiau kartu aš kentėjau
daug, daug daugiau nei tu.
Nežinau, nei kodėl tave praradau,
nei kada išėjai,
tačiau su tavimi liko
visas mano gyvenimas,
ir šiandien, kai esi toli nuo manes
ir tau pavyko mane pamiršti,
esu tik tavo gyvenimo epizodas.

Taip nedaug trūksta,
kad išeičiau su mirtimi!
Mano akys jau nebematys taves
niekada, niekada.

Ir jei viena dieną, dėl mano kaltės,
ašarą praliesi,
nes taip mylėjai mane
žinau, kad man atleisi.

Visas mano gyvenimas

(Rimanto Purono redakcija)

Šiandien, praėjus tiek daug laiko
taves nematęs, nekalbėjęs
pavargęs nuo ieškojimų
tą visą laiką, visą laiką...
jaučiu, kad mirštu pamažu
pamirštas tavųjų bučinių,
kurių nebepaliksi jau
ant vėstančios manos kaktos.

Žinau, be galo mylėjai mane,
bet įpūtusi meilės bures išėjai,
nežinau nei kada, nei kodėl?
Su tavimi iškeliavo manasis gyvenimas
mylėdamas tave, kentėjau daug daugiau nei tu.
šiandien, kai tu esi toli, pamiršusi mane,
aš suprantu, buvau tik tavojo gyvenimo epizodu.




Tiek nebedaug trūksta,
kad palikčiau šį gyvenimą!
Manosios akys jau neregės
taves niekada, niekada.

Atėjus dienai, mane prisiminus
ašaras liesi lietum ir žinau,
kad atleisi man tu,
nes mylėjai mane.