Trumpa penktadienio milongos istorija II (tęsinys 2014)

"Istorijos nežinantys žmonės visada lieka vaikais" - Markas Tulijus Ciceronas

Dabar 2014 sausis, ir atėjo laikas parašyti trumpos penktadienio milongos istorijos tęsinį. Praeitą straipsnelį apie mūsų Vilniaus tango bendruomenės penktadienio milongą parašiau 2012 m. birželį, t.y. prieš maždaug 1,5 metų. Anuo parašymu siekiau, kad nauji tango bendruomenės dalyviai ir nauji tango organizatoriai susipažintų su tuo, ką nuo 2006 m. Vilniaus tango mylėtojai buvo sukūrę: penktadieninės milongos tradiciją, kuri ir suformavo Vilniuje tango, nors ir negausų, bet tokį, kurio mums pavydi daug tango žinovų ir vakaruose, ir rytuose, šiapus ir anapus Atlanto. Tai - visų mūsų nuopelnas, ir tai nėra vien kažkokių konkrečių tango mokyklų ar tango profesionalų nuopelnas.

Dabar rašau istorijos tęsinį, nes per 1,5 metų kai kas jau ir įvyko ir tebevyksta. Pasistengsiu paminėti dalykus, kurių naujai atėję (o ir seni) tango bendruomenės nariai greičiausiai nežino ir galbūt apie tai net nesusimastė.

Su penktadienio milonga ilgą laiką buvo organizacinė problema, kaip ir su tuo, kas vadinama "bendruomene": nei viena nei kita niekam nepriklauso. Atsirado formuluotė, kad penktadienio milonga priklauso bendruomenei, nesvarbu ką tai bereikštų. Tai tarytum reiškia, kad dėl jos reguliarumo ir kokybės turėtų rūpintis visi, t.y niekas. Pradžioje milonga rūpinosi Ovidijus (jis ją ir inicijavo). Vėliau, jau PUBo laikais, daugiausiai mes su Ramune, suprasdami, kad kažkam konkrečiai reikia imtis atsakomybės už tai, kad milonga kiekvieną penktadienį turėtų vietą, turėtų muziką, ta muzika būtų kokybiška ir t.t., daug metų savo iniciatyva tuo rūpinomės, prižiūrėjome, stengdamiesi kuo mažiau sukelti kam nors jausmų, kad kažkas stengiasi "uzurpuoti valdžią" ir pan. Visada stengėmės tučtuojau pasitraukti į šoną iškart, kai tik atsirasdavo žmonių, kurie imdavosi savo iniciatyvos. Laikydavomės principo, kad mudu tik tvarkome bendrą nuosavybę. O ir visi, kurie organizuodavo kažką toje milongoje, vieni su kitais tardavosi.

Šiaip ar taip, rezultatas buvo toks, kad milonga vykdavo visus penktadienius beveik be išimčių nuo 2006 iki 2012 m. vasaros be niekieno komercinio intereso, be jokių organizuojančių tango mokyklų, be nuosavos salės, DJams (dažniausiai man) nebuvo nieko mokama ir t.t. Buvo tik entuziazmas ir noras šokti. 

Bet su tokia organizacija buvo susijusi ir problema: tokia išskydusi organizacija gali laikytis tik esant labai gerai valiai. Bet laikėsi! Mums su Ramune buvo šiokia tokia problemėlė, kai tu dedi daug pastangų į dalyką, dėl kurio nieko negali nuspręsti ir net neaišku, kas konkrečiai gali ką nors nuspręsti. Bet mums niekada nebuvo atėjusi į galvą mintis penktadienį pradėti organizuoti nuosavą milongą, arba dar blogiau, pradėti penktadienį laikytis savu: pagarba bendruomeninėms tradicijoms yra tas pagrindas, ant kurio laikosi visos, ne tik tango, bendruomenės.

Apie 2012 m. Vilniaus tango padangėje atsirado naujas sveikintinas dalykas, Tango Salon, profesionalus, komercinis darinys. Prieš kurį laiką pamokas rengdavo viena Brigita, bet, atrodo, tai dar nesivadino Tango Salon.
Iškart tapo aišku, kad naujasis darinys pretenduos į savo "rinkos dalį". Nekalbėsiu apie tango pamokų rinką ir ten esančią konkurenciją, tai tų, kurie užsiima mokytojavimu, reikalas. Tačiau tapo aišku, kad dėl milongų, savaitės dienų ir salių klausimas irgi yra. Išskydusiai bendruomeninei penktadienio milongos "nuosavybei" atsirado grėsmė: neisivaizduoju, kaip galėtų beasmenė bendruomeninė organizacija atsispirti prieš normalią konkrečių žmonių organizaciją.

Jau seniai norėjosi kažkuo pakeisti tą organizaciją, tuo pačiu išsaugant mūsų unikalią tradiciją. Todėl po ilgo galvojimo gimė tam tikros "taisyklės", pagal kurias visi - naujieji ir senieji - organizatoriai galėtų sugyventi, organizuodami savo milongas penktadienį, tačiau nepažeisdami nusistovėjusių bendruomeninės demokratijos principų. Pavadinau taisykles "Konsensusu" ir išsiuntinėjau visiems aktyviems organizatoriams (tiems, kurie domisi pilnu tekstu, gali jį gauti pas mane ar kitus).
Tai buvo pirmoji versija, pagal užmanymą ji turėjo būti tobulinama bendromis pastangomis, tačiau to neprireikė, nes su jų esminiais principais sutiko visi ir paskutinius 1,5 metų viskas vyko pagal tuos principus .

Reiktų pasakyti, kad tokio tipo taisyklės yra savanoriškas dalykas: jų yra laikomasi savo noru bendruomenės labui. Niekas nėra apsaugotas nuo žmonių, kurie pasakys "nenoriu jūsų taisyklių, darysiu savaip", vis tik gyvename laisvoje šalyje ir kiekvienas turi tokią teisę. Tačiau bendruomenė ir yra visus sulyginančios taisyklės, jeigu jų nėra, nėra ir bendruomenės, yra konkuruojančios grupuotės.

Čia esminiai to "konsensuso" teiginiai:

  • penktadienis, kaip milongos diena, priklauso visiems Vilniaus tango mylėtojams ir visiems organizatoriams lygiomis teisėmis.
  • penktadieniais savo (privačias) milongas gali organizuoti įvairūs organizatoriai, esami ir nauji, kuriuos priimame, tačiau kiekvieną penktadienį turi vykti tik viena milonga, nes Vilniuje tango šokėjų nėra daug.
  • siekant nesidubliuoti, turi būti laikomasi principo: kiekvienas organizatorius gali rezervuotis vieną arba du neužimtus penktadienius į priekį (turėtų būti tam tikras penktadienių sąrašas, kuriame kiekvienas organizatorius kiekvienu momentu užsiima ne daugiau kaip du penktadienius į priekį).
  • dėl jau rezervuotų penktadienių susikeitimų, organizatoriai tariasi tarpusavyje

Kitaip tariant, penktadienio milongos yra privačios, bet penktadienis yra visų! Penktadieniu yra dalinamasi lygiomis teisėmis, nė vienam iš organizatorių nesuteikiant prioriteto. Kiek tų organizatorių bebūtų! Pagal tokį principą 4 organizatoriai, išnaudodami visas savo galimybes, darytų vidutiniškai po vieną penktadienio milonga per mėnesį, o 5 - vidutiniškai kartą į 5 savaites.
Jeigu kažkoks žmogus vienašališkai ims organizuos milongą pagal savo grafiką, sakykime, kiekvieną pirmą ir ketvirtą mėnesio penktadienį, jis pažeis lygybės principą penktadienio atžvilgiu, t.y. principą, kuris visada buvo pagrindas. Milongos pradės dubliuotis, o dvi milongos vieną dieną reiškia mažai žmonių milongoje, tas tikrai nėra gerai.

Beje, kalbame tik apie penktadienius, visos kitos savaitės dienos yra atviros "laisvai konkurencijai".

Tą kartą pavyko susitarti ir maždaug 1,5 metų organizatoriai gražiai sugyveno pagal tas taisykles. Buvo tik užuominų, kad kažkam nepatinka, kad taisykles sugalvojau būtent aš! Bet, žmonės, koks skirtumas kas jas sugalvojo ir ką čia dar besugalvosi kažko kito: jeigu tokios taisyklės pažeidžia lygybės ir teisingumo principus, temeta į mane akmenį.

Mes su Ramune pusei metų pilnai užleidome vietą kitiems organizatoriams penktadieniais, Milongos Típicos nedarėme. Darė beveik vien tik Tango Salon. Tačiau vistik nereikia nueiti per toli ir padaryti prielaidą, kad staiga pasikeitė daugiametė penktadienio milongos koncepcija ir nuo šiol milongas penktadieniais darys tik tango mokyklos! Bendruomenės požiūriu, tai būtų aplink mokyklas suburto, ne bendruomeninio tango įsigalėjimas, kaip daugelyje kitų miestų. Galbūt ir buvo taip pamaniusių, tačiau tikrai ne visi, nes labai dažnai girdėdavome raginimus vėl daryti Milonga Típica. 

Visai nesenai atsitiko du nauji dalykai, kurie visus šituos klausimus staiga padarė ypač aktualiais. Tai Tango Salon subyrėjimas ir naujų aktyvių organizatorių, Anželikos ir Viktorijos, atsiradimas "rinkoje". Naujasis Tango Link aktyviai ėmė stengtis tęsti veiklą toje srityje, kurioje iki tol dirbo Tango Salon, o naujosios organizatorės įsispraudė tarp kitų organizatorių ir taip kiekvienam sumažino penktadieninę erdvę. Tai sukėlė ambicijas, kilusias iš pažeistų tango mokyklų interesų ir vienašališkus, su kitais organizatoriais neaptartus siekius užsiimti konkrečius penktadienius sau patogiu grafiku, paminant iki šiol visiems buvusias priimtinas taisykles ( deja, šiuo metu yra pareikšta, kad besąlygiškai užimami kai kurie fiksuoti mėnesio penktadieniai, paliekant neproporcingai mažą erdvę kitiems esamiems organizatoriams, jau nekalbant apie teorinę galimybę atsirasti naujiems). Žinoma, suaktyvėjo užkulisiniai pokalbiai, "partiniai" susiėjimai, grupuočių formavimaisi ir pan. Nieko naujo po šita saule, galų gale tai buvo tik laiko klausimas.

Bet mes juk protingi žmonės, juk norime išlaikyti penktadienio milongą, tokią, kokia ji buvo daug metų. be lygių ir lygesnių. Nenorime dviejų (ar net daugiau) išsivadėjusių milongų tą pačią dieną. Tai yra daug svarbiau už asmeninius interesus, patogumus-nepatogumus ir pan. Ar nebe?

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes neturime jokio demokratiško, skaidraus būdo atmesti naujai atėjusius organizatorius ir turime jiems leisti pasireikšti taip pat, kaip ir kitiems. Jeigu būtų kokia nors bendruomenę atstovaujanti taryba, kuri spręstų, kam suteikti teisę daryti milongą konkretų penktadienį, o kam ne, būtų kitas reikalas. Bet taip nėra, todėl neturime gesinti pozityvaus naujokų entuziazmo kalbomis ir intrigomis. Jei jiems seksis, džiaugsimės, jei ne - viskas susitvarkys savaime. Jeigu organizatorių bus 10, kiekvienam teks kas dešimtas penktadienis. O ką dar čia galima padaryti? Turime tai gerbti, net jei nepatinka. Bet norisi tikėti, kad daug organizatorių tikrai nebus, viskas susireguliuos su laiku, milongos iškeliaus į kitas dienas (dar yra laisvų vietų kalendoriuje), nusistovės supratingas bendrabūvis tarp organizatorių, organizatoriai palankiai atsižvelgs vieni į kitų pageidavimus, planus ir t.t. Naujai atsiradę organizatoriai, žinoma, išbalansuoja rinkos pusiausvyrą, bet nepulkime kelti aistrų ir intrigų, tai laikina, viskas su laiku susigulės, svarbiausia nepažeisti lygiateisio bendrabūvio principų, nes to pasekmės yra ilgalaikės: po kelias milongas vieną dieną, susiskaidymas ir t.t. Beje, konkurencija irgi nėra blogai, bet dėl Dievo meilės, tik ne tuomet, kai milongose būna vos 20-30 žmonių. Galėsime apie tai galvoti, kai milonga su 40-50 žmonių taps norma.

Kviečiu pakovoti dėl penktadieninės lygybės ir išvengti situacijos, kai kelios milongos tą patį penktadienį skaidytų negausią mūsų būrį. Taip pat raginu visus organizatorius kalbėtis, tartis tarpusavyje ir nedaryti nieko vienašališkai. Tas "karo kirvis" nieko gero neduos.

Tikiuosi kažką paaiškinau šia tema. Mus visus jau daug metų jungia penktadienio milongos ir išlaikykime penktadienį, kaip bendruomenės centrą, kaip laiką, kai susirenkama, neleiskime interesams naikinti to.

Evaldas