Žagsulys antradienį, tryliktą. El Hipo

Yra toks tango pavadinimu El Hipo. Jis buvo įrašytas Juan D'Arienzo orkestro, įdainuotas dainininko Alberto Echagüe 1951 sausio mėn. Daugiau niekas jo neįrašė. Tai gražus, energingas tango, 50-ųjų D'Arienzo stiliumi, kuris pastaruoju metu mane tiesiog hipnotizuoja.

Tuo pačiu šis tango skamba kiek keistai, nes Alberto Echagüe vyriškas balsas yra pertraukiamas keistų, žagsulį primenančių, garsų. Labai juokinga, tačiau kažkada, neįsigilinęs, galvojau, kad žodis "el hipo" reiškia "hipopotamą". Bet pagaliau, perskaitęs žodžius, supratau, kad "el hipo" ispaniškai ir reiškia "žagsulys" :) Tai gana linksmi, ironiški žodžiai, sakyčiau kažkiek netipiniai šioje tango ašarų pakalnėje. Nors žinoma, vistiek apie (nelaimingą) meilę :)

hipo

Štai mano daugmaž pažodinis vertimas. Beje, Argentinoje nelaiminga diena yra trylikta antradienis, o ne trylikta penktadienis, kaip pas mus. Taip pat nežinau, kodėl pagrindinis herojus prisistato gana retu vardu Pomuceno, gal tai irgi turi kokią nors prasmę.

El Hipo

A las nueve menos cuarto fue su última palabra;
se imaginan lo contento -esa noche ni dormí-;
era martes, martes trece, pero eso qué importaba
y a las nueve menos cuarto "como fierro" estaba allí.

Ella dijo: Clavelina... Yo le dije: Pomuceno...
Yo sentía las trompadas que me daba el corazón,
cuando dijo: ¡Caminamos!..., yo le dije, ¡Caminemos!
y justito al declararme este hipo me chapó...

Usted sabe que la quiero, que la quiero con el alma,
que es muy grande este cariño que me rompe el corazón,
que mis noches son muy largas, que no tengo ni el consuelo
de mirarme en sus ojazos y contarle mi pasión...

Yo quisiera ser vereda para sentir sus pasitos,
ser la brisa que acaricia su cuerpito virginal,
y ella me miró sonriente, con un tono de cachada,
me largó la carcajada y se fue sin saludar...

Todavía no me explico que pasó aquella noche,
tan seguro que yo iba de ganar su corazón,
por la culpa de este hipo que salió no sé de dónde,
cuando más necesitaba las palabras del amor...

Unos dicen que éste hipo es herencia de mi abuela,
o de Hipólito, mi tío; yo lo único que sé,
que por el hipo maldito me quedé sin Clavelina,
y que estoy todo quemado del verano que pasé...

 

Letra de Reinaldo Yiso

Žagsulys

Be ketvirčio devintą, toks buvo jos paskutinis žodis
įsivaizduokit mano džiaugsmą, ta naktį net nemiegojau
tai buvo antradienis, antradienis tryliktoji, bet man tai buvo nesvarbu
ir be penkiolikos devynios, tiksliai pagal laikrodį, jau buvau vietoje

Ji prisistato: Clavelina... Aš jai: Pomuceno...
Jaučiau besidaužančią savo širdį ,
kai ji pasakė, pasivaikščiojam, jai ir sakau, taigi pasivaikščiokime!
ir vos tai pasakius, mane užpuolė tas žagsulys...

Jūs žinot kaip ją myliu, ją myliu visa širdimi
kad tai didelė meilė, netelpanti širdyje,
kad naktys man būna labai ilgos, kad neturiu tos paguodos
matyti save jos didelėse akyse ir išsakyti jai savo aistrą..

Norėčiau būti takeliu ir jausti jos žingsnius,
būti vėjeliu, glamonėjančiu jos nekaltą kūną,
o ji pasižiūrėjo į mane pašaipiai,
nusikvatojo man į veidą y nuėjo net neatsisveikinusi...

Vis dar negaliu paaiškinti, kas atstitiko tą naktį man,
tokiam pasitikinčiam ir ketinusiam laimėti jos širdį,
dėl to žagsulio atsiradusio nežinia iš kur, kaltės,
kuomet ypač reikėjo meilės žodžių...

Vieni sako, kad tą žagsulį pavedėjau iš savo senelės,
o gal iš Hipolito, mano dėdės. Žinau tik tiek,
kad dėl to prakeikto žagsulio likau be Clavelinos,
ir kad tą praėjusią vasarą labai nudegiau ...

 

Žodžiai Reinaldo Yiso