A una mujer - Vienai moteriai. Valsas

Kiek kartų skaitydavau tango valsų žodžius, vis atrodydavo tokia jau poezija, tokia jau poezija, kad net nežinia kaip ją čia versti.
Bet šį sykį prisiverčiau ir išverčiau. Visų pirma todėl, kad šis Horacio Salgán sukurtas valsas man labai patinka. Pasak Encyclopedia de Tango, jis buvo įrašytas iš viso keturis kartus, tarp kurių ir pats Horacio Salgan jį įrašė jau visai vėlai, net 1961 m. Tačiau, be abejonės, Juan D'Arienzo orkestro 1940 m. įrašas su dainininku Alberto Reynal yra pats geriausias variantas. Beje, tai vienintelis valsas, kurį D'Arienzo įrašė su šiuo dainininku. Šio valso energija ir tempas abejingų nepalieka, o kas šoka - kaip sakė vienas FB komentatorius - tiems "vėjas plaukus kedena" :)

Matyt jis patinka daug kam, nes kai jį įdėjau į Youtube, ji peržiūrėjo daugiau kaip 1600 kartų. Kaip vienam tango valsui, tai visai neblogai. Štai tas video:

 

Negaliu pasakyti, kad būčiau labai patenkintas beveik pažodinio vertimo rezultatu, tačiau yra kaip yra.

Įdomu tai, kad šį kartą dainuojama ne apie vyro, bet apie moters nelaimingą meilę. Nors dėl to žinoma, kenčia ir vyras, jaučiantis kaltę, kad jai sukėlė tiek skausmo... Žodžiu, kaip visada, ašarų pakalnė :)

Te sorprendí junto a tu piano sollozando
Tu cabecita cayó sobre el marfil,
La última nota de aquel vals se iba apagando
Entre las brisas perfumadas del jardín.
Luego arrancaste nuevas notas al teclado
Como un lamento de tu alma enamorada
Y sentí tentación de llorar,
Al ver que todo tu dolor, te lo causó mi amor...

No llores más, mi bien
Entre mis brazos yo te arrullaré,
¿Ves? Hoy vuelve a renacer
El mismo soñador
Que ayer cantó...
¡Novia querida!
¡Sol de mi vida!
Lo que pasó tan sólo un sueño ha sido.
¡Ven! Disipa ese temor
Y en nombre del amor
¡Perdón!...

Hondo misterio que jamás podré explicarme:
¡Si te adoraba por qué te hice sufrir!
O es necesario que un dolor nos llegue al alma
Para poder valorizar todo un sentir...
Perdóname todo el pesar que te he causado
No quise herirte... borremos el pasado,
Tú sabrás con tu amor perdonar
Mi loco y pobre corazón, que te hizo tanto mal...

Letra : Carmelo Volpe 

Užklupau tave prie savo pianino raudančią
Tavo galva nukritusi ant dramblio kaulo [klavišų]
O paskutinė to valso nata dar geso
Tarp sodo kvapų dvelksmo.
Dar kelias natas nuspaudei klaviatūroj
Tarytum savo įsimylėjusios sielos verksmą 
Ir pajutai pagundą verkti,
Supratusi, kad visa skausmą tau sukėlė mano meilė...

Neverk mano geroji,
Ant savo rankų tave užliuliuosiu
Matai? Ir vėl atgimsta
Tas svajoklis
Kuris vakar dainavo...
Mylimoji mano!
Saulele mano!
Kas atsitiko, tebuvo tik sapnas.
Ateik! Išsklaidyk tas baimes
Ir meilės vardu
Atleisk!

Gili paslaptis kurios niekada negalėsiu paaiškinti:
Jei tave dievinau, kodėl tau sukėliau skausmą? 
O gal yra būtina, kad skausmas ateitų į sielą
Tam, kad įvertintume tą jausmą...
Atleisk man dėl kančios, kurią sukėliau,
Nenorėjau sužeist tavęs... ištrinkime praeitį,
Su savo meile tu žinosi kaip atleisti
O mano pamišusi ir vargše širdie, kuri tau pridarė tiek skausmo...

Žodžiai: Carmelo Volpe